do góry
  • Czas pracy: poniedziałek 7.00-17.15, wtorek-piątek 7.15-15.15
  • ul. Wrzosowa 44
    25-211 Kielce

  • tel. 41 200 12 00, 41 200 12 08
    fax 41 200 12 10

Powiatowy Rzecznik Konsumentów - w dniach od 28 sierpnia do dnia 20 września 2017 r. przebywa na urlopie. Nowy czas pracy Starostwa Powiatowego w Kielcach. W każdy poniedziałek urząd będzie czynny w godzinach od 7 do 17.15. Od wtorku do piątku od 7.15 do 15.15. HERB I FLAGA POWIATU KIELECKIEGO - pobierz

Kvietimas

Kviečiame aplankyti didžiausią šalyje Kielcės apskritį. Įdomios vietovės, puikūs seniausių Europos kalnų kraštovaizdžiai, daugybė paminklų, turistinės trasos, o taip pat geras nakvynių ir maitinimo įstaigų tinklas skatina aplankyti šią žemę. Kielcės žemės turtas, tai mineralinių žaliavų telkiniai, kurių ekologiška eksploatacija neužteršia natūralios aplinkos. Maloniai kviečiame ir laukiame investuotojų, kuriems apskrities savivaldybė siūlo gana plačias bendradarbiavimo galimybes. Tikimės, kad ši informacija paskatins Jus aplankyti Kielcės apskritį.

Apskrities Tarybos Pirmininkas
Kielcės Seniūnijos Seniūnas

Apskrities geografinė padėtis

Apskritis randasi Mažosios Lenkijos vidurio aukštumoje. Apima Kielcės-Sandomieo aukštumos makroregioną ir vidurio - Šventokšiskio kalnų, šiaurės –Suchedniovo plokštumos ir pietinį – Šidlovskio kalvos mezoregionus. Per pietinę apskrities dalį, apimančią Chmielniko gminos dalį, praeina Niecko-Nidziansko makroregiono ir tuo pačiu Niecko-Poloniecko mezoregiono riba. Lopušno gmina ir šiaurės-vakarų Piekošovo gminos dalis ir pietvakarinė Stravčino gminos dalis randasi Pšedborsko aukštumos makroregione. Kielcės apskritis randasi kalnuotoje vaivadijos centrinėje dalyje. Apskričiai būdingas šaltas, žvarbus klimatas ir silpno derlingumo žemė, kurioje gausu mineralinių iškasenų.

Kielcės žemės ypatingumas

Apskričiai būdingas įvairus reljefas, susikuręs sudėtingų geologinių procesų pasekmėje. Beveik visas Šventokšiskio kalnų plotas kartu su Lysogūros juosta ir aukščiausia Lysicos viršukalne (612 metrų virš jūros paviršiaus) randasi Kielcės apskrityje, išskyrus rytines ir šiaurines kalnų dalis. Įvairus apskrities teritorijos aukštis ir morfologia turi įtaką vietiniam klimatui. Šventokšiskio kalnai sudaro regione taip vadinamą šalčio „salą“ . Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -4,5 0C. Metiniai rodikliai rodo, kad vidutinė temperatūra Šventokšiskio kalnų ribose yra 60C ir yra 1,5-2 0C žemesnė negu pietvakarinėje apskrities dalyje. Kielcės apskritis randasi seniausių europoje Šventokšiskio kalnų apylinkėse. Regiono ir kalnų reljefas yra gana įvairus ir turtingas. Randasi daug naudingų iškasenų, didžiausi vidurio Lenkijoje miškų masyvai, turtingi savo flora ir fauna. Laukų, torfinių pelkių ekosostemoje auga daug rūšių augalų, gyvena daug rūšių gyvūnų, įtrauktų į gamtos saugojimo valstybinį sąrašą. Turtinga augmenija ir augalija turinti mokslinę-didaktinę vertę sudarė sąlygas Šventokšiskio Nacionalinio Parko įkūrimui 1950 metais.

Kielcės žemės istorija

Šventokšiskio kalnų šalies istorija gana įdomi ir įvairi. Prasideda prieš 500 metų, kai neramūs žemės sluoksniai pradėjo formuoti pimuosius Europos kontinente kalnus. Bėgant amžiams toliau formawosi jų reljefas, keletą kartų buvo užtvindžiusi jūra. Ko pasekoje liko kalkakmeniai – šių dienų regiono naudingos iškasenos su juose įakmenėjusiais tuo laiku gyvenančių gyvūnų ir augančių augalų liekanomis. Ledynų epochos pabaigoje, maždaug prieš 50 tūkstančių metų, atsirado žmogaus pirmtakas. Jų pėdasakai surasti Rojaus uoloje (Jaskinia Raj) netoli Chencinų, kur surasta įvairių įrankių, kaulų, tarp jų ir mamuto, raganosių ir šiaurinių elnių ragai. Už šiaurinės apskrities ribos, Rydno apylinkėse prieš 13 tūkstančių metų buvo atrastas hematitas – raudonos geležies rūda, kuri buvo vartojama vietoj dažų magiškose religinėse stabmeldystės apeigose. Pirkliai atvykdavo pirkti rūdos net iš tolimų šalių. Neolito epochos laikotarpyje, tai yra prieš 5 tūkstančius metų, šiuolaikinio Ostrovco miesto teritorijoje buvo įrengtos pirmosios titnaginių juostuotų akmenų kasyklos. Įrankiai ir ginklai pagaminti iš šio akmens buvo gana aukštos kokybės ir turėjo gerą paklausą. Kėnių girioje prieš 2 tūkstančius metų aukštakrosnėse iš vietinės rūdos buvo lydoma geležis, kurios pirkti atvykdavo pirkliai net iš Romos imperijos.

Senos technikos paminklai

Jau 30 metų,kaip rugsėjo mėnesį kelių šimtų kvadratinių kilometrų dabartinėje Naujos Slupios teritorijoje, rekonstruotoje slavų gyvenvietėje, įvairiose vietovėse išdėstytose vieno metro aukščio molinėse vienkartinėse aukštakrosnėse yra demonstruojama geležies lydymo procesas. Ši šventė vadinama „Dymarki Świętokrzyskie“ pritraukia daugybę turistų, norinčių pažiūrėti, kaip senais laikais atrodė šis metakurginis geležies lydymo procesas. Šią tradiciją ištisus šimtmečius tęsė vienuoliai is Vonchocko. Daygybė kalnakasių kartu kasinėjo žemę ieškodami vario rūdos ir švino. Daugelyje vietovių iki šių dienų paliko jų pėdsakai pradedant nuo Chencinų ir baigiant Miedzianos kalno vietove, Karčūvkos kalva. XIX amžiaus pradžioje Stanislovas Stašicas, didelis valstybinis veikėjas ir patriotas, įsteigė pirmąją šalyje aukštąją techninę mokyklą – Kalnakasybos akademiją, kuri ruošė specialistus „geležies fabrikams“, esantiems darbingos Kamienos upės slėnyje. Taip susikūrė anglies baseino pramonės pagrindas – šiuolaikinio ekonominio pajėgumo pradžia. Kai kuriose Kielcės apskrities vietovėse ir šiandien randasi istoriniai aukšto rango senoviškos technikos ir inžinierinių išradimų instrumentai-paminklai, tarp kurių verta paminėti didžiojo pečiaus griuvėsius Samsonove, įspūdį paliekančius atraminius sutvirtinimus Bobroje, eilę kalvių, lydyklų ir vandens energijos panaudojimo įrengimų.

Už tėvynės laisvę

Kielcės žemės istorija yra glaudžiai susijusi su Lenkijos istorija. Joje gyvenanti liaudis pastoviai kovojo už laisvę. Šioje žemėje žuvo Košciuškos divizijos bendražygiai, čia paskutines savo gyvenimo dienas praleido Bartošas Glovackis, 1794 metų kosinierius - valstiečių sukilimo apsiginklavusių dalgiais dalyvis, Raclavico mūšio dalyvis. Savo drąsa pasižymėjo 1830 metu sukilimo dalyviai. Čia kovojo kunigas Petras Šcieginny(1801-18900 didelis demokratijos aktyvistas ir valstiečių sąjungos organizatorius Kielcės apskrityje. 1914 metų rugpiūčio mėnesį Kielcės žemė sveikino Juzefo Pilsudskio šaulius, kurie čia sukūrė pirmąjų Legionų pulką ir išžygiavo kovoti už tėvynės laisvę. Antrojo pasaulinio karo metu Šventokšiskio regiono miškai tapo partizanų namais ir priglobščiu. Apie tai liūdija daugybė miškuose esančių kapų, tarp kurių reikia paminėti kapą, kuris randasi Michniovo vietovėje. Čia palaidota 203 fašistinių aukų palaikai. Jų atminimui 800 pastatytų kryžių liūdija apie fašistų liūdija apie fašistų padarytus nusikaltimus Lenkijos kaimuose.

Administracinė struktūra

Kielcės apskritis tai centrinė kalnuotoji Šventokšiskio vaivadijos dalis, užimanti 2246 km2 - 20% vaivadijos ploto. Jos sudėtyje randasi 19 gminų; Bodzentinas, Chencinai, Chmielnikas (kurie tuo pačiu turi miesto teises), Bielynai, Dalešyce, Gūrno, Laguv, Lopušno, Maslovas, Miedziana Gūra, Mniovas, Moravica, Nowa Slupia, Piekošovas, Piežchnica, Rakuv, Sitkuvka-Noviny, Stravčyn, Zagnanskas. Apskrityje gyvena 194,5 tūkstančio gyventojų, kas sudaro 14,5% vaivadijos populacijos. 1 km2 apskrities teritorijoje gyvena 86 žmonės. Šis rodiklis yra mažesnis palyginus su vaivadijos gyventojų tankumo vidurkiu – 114 žmonių 1 km2.

Turizmas ir agroturizmas

Apskritis randasi Šventokšiskio kalnuose. Įdomus yra kalnų reljefas ir formos. Kalnų teritorijoje 1950 metais įkurtas Šventokšiskio Nacionalinis Parkas. Parko teritorija yra padalinta į 2 draustinius: pilną ir dalinį. Pilnoje draustinio dalyje uždrausta yra bet kokia žmogaus ingerencija. 1988 metais buvo įkurtas Šventokšiskio kalnų kraštovaizdinių parkų kompleksas, kurio sudėtyje randasi sekantys parkai su apsauginėmis juostomis: Suchedniovo-Oblengorko kraštovaizdinis parkas – Stravčinas, Miedziana Gūra, Zagnanskas ir Suchedniovas su Bližinu randantys už apskrities ribų.

  1. Sieradovo kraštovaizdinis parkas – Bodentinas
  2. Cisovskio-Orlovinskio kraštovaizdinis parkas – Bielinai, Dalešyce, Gūrno, Laguv, Piežchnica ir Rakovas
  3. Jelenių kraštovaizdinis parkas – Lagovas, Nova Slupia
  4. Chencinų-Kielcės kraštovaizdinis parkas sukurtas 1996 metais – Chencinai, Piekošovas, Sitkūvka-Novinai

Kraštovaizdiniai parkai

Kraštovaizdiniai parkai užima 80 tūkstančių ha žemės, o su apsauginėmis juostomis – daugiau kaip 84 tūkstančius ha. Apie Šventokšiskio kalnų gamtos įpatingumą liūdija tai, kad jų teritorijoje randasi 25 gamtos draustiniai, 104 gamtos paminklai, 4 gamtos kraštovaizdžių kompleksai. Kraštovaizdiniai parkai tapo specializuotomis turizmo vietomis (žvejyba, pesčiųjų turizmo, dviratininkų, moto tramsporto, slydinėjimo sporto) ir kraštovaizdinių ekskursijų vietomis. Kalnų parkuose randasi pažymėtos turistinės trasos, poilsio vietos. Įdomiausios turistinės vietos tai: Klonovo, Maslovo, Lysogūros ir Jeleniovo juostos

  1. Poslovickio, Zagūrsko juostos ir Jaskinios Raj ir Červonos Gūros apylinkės
  2. Chencinų apylinkės
  3. Lisovskio-Orlovinsko juosta
  4. Kielcės apylinkės su Cedzinos ir Borkovo vandens telkiniais
  5. Chančios vandens telknio apylinkės.

Šventokšiskio kalnų gminų taryba

Norint apsaugoti ekologines Šventokšiskio kalnų teritorijas ir sistematingai planuoti jų vystymą, apskrities 9 gminų (Bielinų, Bodzenetino, Gūrno, Laguvos, Maslovo, Novej Slupi, Zagnansko) ir 2 gminų (Lončna ir Vašniova, kurios randasi už apskrities ribų), savivaldybės kartu su Šventokšiskio Nacionalniu Parku įkūrė Šventokšiskio kalnų gminų Tarybą. Ši Taryba planuoja visas investicijas ir užsiima turistinių bazių plėtimu kalnų teritorijoje. Pastaruoju metu vis labiau popularesne tampa kaimo agroturistika. Gminų Taryba glaudžiai bendradarbiauja su 70 apskrityje eančiais agroturistinias ūkiais. Agroturizmas tapo Kielcės apskrities kaimo popularia sudėtine dalimi. Agroturizmo vystymu Lenkijos kaimuose susidomėjo ir Europos Sąjunga. Mažojo Sladkovo vietovėje Chmielniko gminoje Europos Sąjungos lėšomis įkurtas pavyzdinis eksperimentinis agroturistinis kaimas programos PHARE-TOURING II dėka. Keliasdešimčiai agroturistinių ūkių suteikti Europos Sąjungos kokybės ženklai. Kaimas, prieš tai neturintis turistinės reikšmės, dabar gyvena iš turizmo ir gauna pajamas per ištisus metus. Agroturistiniai ūkiai randasi Dalešicų, Chencinų, Rakovo, Bodzentino, Piežchnicos, Moravicos, Lopušno, Lagovo ir Maslovo gminose.

Žmonės, daiktai, kraštovaizdžiai

Apskričiai būdingi puikūs kraštovaizdžiai, įžymūs paminklai. Apskrities šiaurės-vakarų dalyje randasi seniausi Europoje kalnai. Aukščiausia kalnų viršūkalnė – Lysica (612 metrų virš jūros lygio), o rytinėje dalyje – Lysa Gūra, nuo senų laikų žinoma kaip raganų stabmaldystės, pagoniškų apeigų vieta. Visoje Lenkijoje žinomas Šventojo Kryžiaus bernardinų vienuolyno kompleksas (įsteigtas XVII a.) su vėlyvo baroko bažnyčia (XVIII a.). Ilgus amžius per šią vietovę vedė pagrindinis peligrimų kelias. Benediktinų herbas – dvigubas kryžius randasi šiandieniniame apskrities herbe. Šventojo Kryžiaus vienuolynas viduramžio laikais buvo įžymiu kultūros, literatūros ir meno centru. Ypatingai išgarsėjo Šventojo Kryžiaus relikvijomis. Jau XIV amžiaus pradžioje ši vieta tapo pagrindiniu Lenkijos peligrimų keliu.

GAUDE MATER POLONIA

Lisogūros vienuolyne sukurta daug reikšmingų ir vertingų kūrinių. Paminėti reikia šventosios švedų Brigidos mistinį kūrinį – „Revelationes“. Vienuoliai užsiiminėjo pamoksline veikla. Gabiu ir talentingu pamokslininku buvo vienuolyno vyresnysis Andžejus iš Slupios. Palaikė glaudžius ryšius su Krokuvos universitetu ir karaliaus šventikais. Vienuolyno popularumas padidėjo ryšium su XV amžiuje religinių gėsmių išleidimu. Vienuolis Andžejus iš Slupios surašė sekvenciją „Paklausykit broliai mieli...“ – vieną iš svarbiausių viduramžio poezijos perlą. Plačiai žinoma muzikinė, misinė vienuolių kūrybinė veikla. Šiame vienuolyne sukurtas vienas iš seniausų Lenkijos rašybos paminklų – įžymūs XIV amžiaus „Šventokšiskio pamokslai“ (Kazania Świętokrzyskie) – seniausias lenkų prozos kūrinys. Vienuolyno ižde yra saugojamas labai gražiai išleistas iliuminuotas kodeksas. Seniausiame iš jų – 1372 m. randasi gėsme Gaude Mater Polonia – pirmasis Lenkijos himnas. Rakove – pagrindiniame XVII amžiaus vienuolių , vadinamų arianais, centre randasi ankstyvo baroko bažnyčia ir arianų namai (XVI-XVII a.)
Kielcės žemė
Kielcės žemėje gyveno daug rašytojų ir kovotojų už laisvę. Stravčine gimė Kielcės „mažosios“ žemės propaguotojas Stefanas Žeromskis, daug pastangų dėjęs, kad Kėnių giria būtų apgaubta pakankamu rūpesčiu. Netoli Lisogūros – Švišlinos vietovėje gimė Vitoldas Gombrovičius. Iš šios žemės iškeliavo į Italiją per tarybinius lagerius Gustavas Herlingas-Grudzinskis. Čia savo atradimus išrado kunigas Vlodzimiežas Sedlakas, kuris atliko mokslinius bandymus paleobiochemios, paleofizikos, bioelektronikos srityse ir išrado elektromagnetinio šaltinio teoriją. Oblengorko dvarelis saugo atmintį apie Nobelio premijos laureatą Henriką Senkevičių. Kielcės apylinkėse keliavo ir metraštį surašinėjo Vincentas Kadlubekas ir Janas Dlugošas.

Architektūros paminklai
Šioje žemėje randasi daugybė architektūrinių paminklų. Virš Chencinų miestelio į aukštį stiebiasi iš toli matomi monumentalios pilies bokštai, pilies, kurioje iki savo gyvenimo pabaigos gyvendavo karalių našlės. Verta aplankyti XIV – XVIII amžiaus vienuolynus ir bažnyčias, XVII a. sinagogą. Bodzentyne galima aplankyti Krokuvos viskupų rūmų griuvėsius (XIV, XVI-XVII a.) Ekskursijų metu lankytojus pakeliuose sveikina įvarios kaplyčios, seni dvarai paskendę parkų žalumoje. Apskrities naturali, puiki gamta, draustiniai, parkai, gamtos paminklai pritraukia daugybę turistų, norinčių pailsėti gamtos glėbyje.

Legendinis Barteko ąžuolas

Važiuojant iš Zagnansko Samsonovo kryptimi, netoli kažkada galingos Kėnių girios, auga legendinid Barteko ąžuolas. Tai seniausias medis mūsų šalyje. Kai kurių mokslininkų nuomone turintis 1.000 metų. Tokiu būdu Barteko ąžuolo gyvenimas yra gal būt ilgesnis negu Lenkijos valstybės istorija. Galima teigti, kad patriarchalinis Bartekas – tai mūsų istorijos liūdininkas ir saugotojas. Šioje apylinkėje, kur auga Barteko ąžuolas, randasi Švento Kryžiaus vienuolynas, kuris iki Jasnos Gūros šventovės atsiradimo, buvo svarbiausia Lenkijos šventove. Stravčine gimė Stefanas Žeromskis. Šioje vietovėje randasi įžymios buvusios vario rūdos kasyklos. Samsonovas įžymus vertingais technikos paminklais. Visa tai saugo senyvas Barteko ąžuolas. Apie jo amžių liūdija matavimo duomenys, kuriuos ankščiau atlikdavo girininkai, o šiuo metu – mokslininkai vadinami dendrologais. Tarpkariniame laikotarpyje Barteko aukštis siekė 23,25 m, storumas prie žemės siekė 13,40 m. O iki 1993 metų užaugo iki 30 metrų aukščio, tačiau medžio masė sumažėjo 10 m3 ir šiuo metu turi 72 m3. Medžio pavadinimo istorija siekia gana senus laikus. Labai seniai šioje vietovėje ant spygliuočių medžių atsirasdavo bičių lizdai – „barcie“. Galimas dalykas, kad ir ant ąžuolo atsirado lizdas ir tokiu būdu kilo pavadinimas. Didelis ąžuolo globėjas – Juzefas Viežba teigia, kad tokiu vardu medis pavadintas todėl, kad „Barteko“ vardu vadinama ir apibrėžiama senus ir labai protingus žmones.

Šiuolaikinė apskritis

Apskrities ūkinė ir ekonominė veikla yra glaudžiai susijusi su šio regiono mineralinėmis iškasenomis. Šiandien geležies rūda nebeturi jau tokios reikšmės. Didesnę įtaką ekonomikos vystymui turi kitos gamtinės iškasenos. Apskrities valdose išdėstyta 165 km šalies masto kelių, 262 km vaivadijos masto kelių, 1124,6 km apskrities ir apie 1500 km gminų reikšmės kelių. Per apskritį praeina ę geležinkelio juostos: Varšuva-Krokuva, Kielcė-Busko-Zdruj, Kielce-Čenstochova. Netoli Kielcės, Maslovo gminoje randasi 73 ha plotą užimantis aerouostas. Psaruose randasi antžeminis satelitinių paslaugų centras, vienintelis Lenkijoje ir vienas iš šiuolaikinių Europoje. Dauguma apskrities vietovių naudojasi labai geros kokybės vandeniu, išgaunamu iš giluminių šulinių. Visose gminose yra įvesta kanalizacija.

Wystymosi kryptys

Apskrities savivaldybė pastoviai ir įdėmiai domisi ekonomikos vystymu srityje, ypatingai daug dėmesio skiria žemės ūkiui, perdirbimo bei maisto pramonės vystymui. 94% gyventojų gyvena kaimo vietovėse. Dauguma gyventojų tai žemdirbiai, turintys sunkią materialinę padėtį. Svarbiu savivaldybių uždaviniu palieka ir toliau nedarbingumo problema. Pakeisti tokią padėtų gali tolimesnis kaimo vietovių vystymas. Pirmoje eilėje ne žemės ūkio pramonės vystymas ir kūrimas kaimo erdvėse. Tai padės sukurti naujas darbo vietas ir dalinai išspręsti nedarbingumo problemą bei gyventojų sulaikymą kaimo vietovėse. Vystymosi centrais kaimo vietovėse pirmoje eilėje turi tapti miesteliai, kuriuose dažniausiai randasi gminų būveinės. Juose palyginus gerai yra išvystyta infrastruktūra, o iš kitos pusės, juose gyvena daugiau gyventojų. Labai svarbiu elementu šioje vystymosi srityje yra pačių gyventojų aktyvumas. Gyventojų ir savivaldybių aktyvumas šioje srityje yra vienu iš pagrindinių sėkmės elementų. Pagrindiniais uždaviniais padedančiais išspręsti kaimo vietovių permainų ir gyventojų gyvenimo lygio pakėlimo problemas yra:

  1. kaimo permainų rėmimas ir aktyvinimas
  2. nedarbo likvidavimas
  3. infrastruktūros vystymas
  4. gamtos apsaugos vystymas
  5. techninės nfrastruktūros vystymas

banery

poprzedni baner
  • PtlUcgKv1RsNESl0RUksmNVjnrq5se_wIkYi2IWBYzI

  • OtBt_A5OkCgQGirJJAwBVYWOZqyZwVdBsy8inTNgbXw

  • LXAn5hqFpEhWO5mhBMBMzvcZgwFGsnDJZ8H2FeawDPs

  • z2cINpSmCiUZ7zfjym2_tuwtuQm-PSOdvitK8mwS80U

  • lwRce4WfWAgmrkUBlNRH6IIF9WjxCgBROj60HSgOPTU

  • 9sBNpO4l-vjqPkVsZ7mDqAtSpniQsM5H6JnppAg-whM

  • 1kLJj8yS8cSo_A4yg9dErpsv9MRiHPWD462chZF-6Zo

  • PwBQrKnBXUQEh0yo-sIYa_lic0KTZOk6j9MqASitzhE

  • rr68-531d3om3nS7cX0wRJrlpR8hpRoSeTAp1hq0Nw0

  • rPfAkn7jdatGTWrrt7QGyNLqoIwJpNIgkIwBn6XEq68

  • m6yUZYBZk2l_DGMZ06pFP47WmY2eE59lXI1tntKGW4w

  • kRzbbje9e2osygXj-EGDhqzf1lM1Ru0D-MMy1AOk_nY

  • XdQiq-ap3Ieq-4BaSRRdyKfoa8cnjWfvS41utK1irls

  • sYgTbVGDQ1kZNIWE1XGUIuVUXZXd4b5-p2J9CBDgq10

  • AJSQaqmqOJKd9ZXtPsUC7riTOWPhZMELBP1JtWay4lw

następny baner